+370 445 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 9.00–18.00, VI 10.00–15.00 VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau
EN
Renginių kalendorius birželio 2024
Pr An Tr Kt Pn Št Sk
01
02
03040506070809
1011121314
15
16
1718192021
22
23
24
252627
28
29
30
Visi renginiai

Sukurta 2023-09-27

Atnaujinta 2023-09-28

Žutautas Jonas

Jonas Žutautas [4]

Jonas Žutautas gimė 1921 m. lapkričio 9 d. Rudaičių kaime (Gargždų valsč., Kretingos apskr.)

Mirė 1946 m. birželio 6 d.

Lietuvos partizanas, LLA Kardo rinktinės štabo narys, Kadagio kuopos vadas.

Jonas Žutautas augo gausioje 9 vaikų vidutinio ūkininko Prano Žutauto šeimoje. Tėvai įskiepijo meilę gimtajam kraštui ir norą jį ginti nuo okupantų.

Mokėsi Vėžaičių pradžios mokykloje ir Kretingos gimnazijoje, kurioje vadovavo nacių okupacijos metais slapta veikusiam ateitininkų būreliui. Baigęs gimnaziją, 1943 m. įstojo į Telšių kunigų seminariją. Po pirmo kurso mokslus metė.

1944 m. įstojo į Povilo Plechavičiaus Vietinę rinktinę. 1944 m. gegužės mėn. ją paleidus, įsidarbino Platelių pradžios mokyklos mokytoju.

Užmezgė ryšius su LLA Žemaičių legiono Kretingos apylinkės vadovybe.  1944 m. rugpjūčio mėn. buvo išsiųstas į Neuhofo žvalgybos mokyklą netoli Karaliaučiaus, kurią baigė 1944 m. lapkričio mėn. Turėjo slapyvardį Benjaminas Ramūnas. Kartu su bendramoksliu Juozu Gubista, vėliau tapusiu partizanu Šalna, lapkričio–gruodžio mėn. Kuršių mariomis valtele perkeltas per fronto liniją netoli Klaipėdos.

Grįžo į Platelius, mokytojavo. Tapo Salantų–Platelių apylinkėje veikusios Maumedžio partizanų kuopos nariu. Vėliau paskirtas kuopos štabo ryšininku, su Žemaičių legiono vadovybe organizavo Vanagų būrius Platelių valsčiuje.

J. Žutautu susidomėjus enkavedistams, slapstėsi prie Platelių ežero.

1945 m. vasarą atvyko į Kartenos valsčių, subūrė Kadagio partizanų kuopą. Buvo paskirtas jos vadu ir Kardo rinktinės štabo inspektoriumi, Spaudos, propagandos ir informacijos skyriaus viršininku.

Paminklas partizanui Jonui Žutautui Kartenoje

Paminklas partizanui Jonui Žutautui Kartenoje. Nuotr. A. Kuktorovienės, 2018

Slapyvardis – Ramūnas-Šatkus Rokas.

1946 m. birželio 6 d. kelyje Kartena–Mikoliškiai šalia Budrių kaimo pakliuvo į Kartenos stribų pasalą. Kautynių metu buvo sunkiai sužeistas ir, vengdamas patekti į nelaisvę, nusišovė. Kūnas parvežtas į Karteną, pamestas turgaus aikštėje prie bažnyčios, niekintas, o vėliau nežinia kur užkastas.

J. Žutauto atminimą saugo jo žūties vietoje pastatytas metalinis kryžius su memorialine akmens plokšte Budriuose (Kartenalės g., Budrių k., Žalgirio sen.). Taip pat paminklas, pastatytas Kartenoje (Mokyklos g. 4) 2015 m., minint Lietuvos laisvės armijos Žemaičių legiono Kardo rinktinės Kartenos Buganto kuopos partizanų pirmojo steigiamojo susirinkimo 70-ąsias metines.

2000 m. lapkričio 15 d. pripažintas kariu savanoriu. 2000 m. gruodžio 18 d. suteiktas leitenanto laipsnis (po mirties).

Trys J. Žutauto broliai buvo politiniai kaliniai, septynerius metus išgyvenę Sibire.

Literatūra ir šaltiniai

  1. GEDVILAITĖ, Rasa. Pagerbtas Buganto kuopos vadas. Švyturys. 2015, birželio 3 d., p. 1, 5.
  2. Jonas Žutautas. Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [Atnaujinta 2023 vasario 24 d.], [žiūrėta 2023 rugsėjo 21 d.]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_%C5%BDutautas#%C4%AEam%C5%BEinimas>.
  3. KANARSKAS, Julius. Išnykę Lukauskių kaimas ir dvaras. Pajūrio naujienos. 2023, rugpjūčio 23 d., priedas „Žemė ir ūkis“, p. 10–11.
  4. KANARSKAS, Julius. Kretingiškiai kovose dėl valstybingumo. Klaipėda: „Eglės“ leidykla, 2016, p. 157. ISBN 978-609-432-100-9.

Parengė Rita Vaitkienė, 2023

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre

The form you have selected does not exist.

Dažniausiai užduodami klausimai