Žvilius Alfonsas

Sukurta 2013-01-30

Atnaujinta 2015-12-23

Žvilius Alfonsas

Alfonsas Žvilius [3]

Dailininkas, grafikas, pedagogas.

Gimė 1944 metų balandžio 2 dieną Petrikaičių kaime, Kretingos valsčiuje.

1951-1955 m. mokėsi Kretingos rajono Dupulčių pradinėje mokykloje, 1955-1962 m. – Kretingos vidurinėje mokykloje [1]. 1962 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą, kurį baigė 1971 m. [2].

1964-1967 m. tarnavo kariuomenėje. 1969-1975 m. užėmė meninio redaktoriaus vietą leidykloje „Vaga“. 1975-1984 m. buvo meniniu redaktoriumi, redakcijos vedėju leidykloje „Mokslas“. Nuo 1984 m. iki šiol dirba Vilniaus dailės akademijoje grafikos katedroje [3], dirba estampo, knygos apipavidalinimo srityse [2]. 1995 m. jam suteiktas profesoriaus vardas [4].

1977 m. apdovanotas K. Miklošo premija Vengrijoje, 1982 m. – bronzos medaliu Leipcige (Vokietija), 1986 m. – Valstybinės premijos lauretas, 1987 m. – premija Maskvoje, 1987 m. – Grand Prix Vilniuje, 1991 m. – premija Prancūzijoje, taip pat gauta apie 80 įvertinimų įvairiose parodose ar konkursuose [3]. Apdovanotas Knygos meno konkurso "Vilnius 2003" paskatinamąja premija už R. Janonienės knygos „Kazimieras Jelskis“ (1782-1867) apipavidalinimą [2]. Per Nepriklausomybės metus estampo ir knygos meno konkursuose 39 kartus apdovanotas premijomis ir diplomais [5].

Personalinės parodos: 1975 m. Lenkijoje, 1982 m. Maroke, 1994 m. Prancūzijoje, 1997 m. JAV, 1999 m. ir 2004 m. Vilniuje [2], dalyvauta grupinėse parodose Rusijoje, Vengrijoje, Jugoslavijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Estijoje, Lenkijoje, Suomijoje, JAV, Maltoje [2]. Iki 2015 m. pabaigos surengė 22 asmenines parodas Lietuvoje ir už jos ribų [5].

Iliustruotos knygos: Just. Marcinkevičiaus „Būk ir palaimink“ (1980 m.); A. Baranausko „Anykščių šilelis“ (1985 m.); A. Žukausko „Senmotė“ (1985 m.); E. Mieželaičio „Postskriptumai“ (1986 m.); Just. Marcinkevičiaus „Už gyvus ir mirusius“ (1987 m.); A. Vaičiulaičio „Pasakos“ (1988 m.); H. A. Anderseno „Sniego senis“ (1991 m.); B. Brazdžionio „Šaukiu aš Tautą“ (1991 m.); K. Bradūno „Lietuviškoji trilogija“ (1992 m.); „Tūkstantis ir viena naktis“ I-VIII t. (1993-1996 m.); J. Baltrušaičio „Lelija ir pjautuvas“ (1995 m.); T. Tranströmer „Prisiminimai regi mane“ (1997 m.); J. Strelkūno „Tamsos varpai, šviesos varpai“ (1998 m.); A. Maldonio „Tirpstantys ledynai“ (2003 m.) [3].

Apipavidalino ar iliustravo daugiau kaip 600 laidinių [5], sukūrė įvairių grafikos darbų (per 700) [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Žvilius Alfonsas. Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai, 2006. Kaunas: UAB Neolitas, 2006, p. 1087. ISBN 9986-709-53-9.
2. Nacionalinėje bibliotekoje parengtos parodos: Dailininkų Irenos Žviliuvienės ir Alfonso Žviliaus darbų paroda. Iš Mažoji Lietuva [interaktyvus]. 2004, vasario 4 [žiūrėta 2007 m. vasario 12 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.mazoji-lietuva.lt/article.php?article=220>.
3. [Alfonso Žviliaus atsakymas į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos parengtą anketą elektroniniam leidiniui „Kretingos personalijų žinynas“]. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliografijos-informacijos sektoriaus kraštotyros fondas, 2006, 1 lap. Nuotr.
4. Dėstytojai: Prof. Alfonsas Žvilius [Vizualiojo ir taikomojo meno fakulteto Grafikos katedra su vaizduojamosios grafikos ir taikomosios grafikos studijomis] [interaktyvus]. Vilnius: Vilniau dailės akademija, 2003 [žiūrėta 2007 m. vasario 12 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.vda.lt/article.php3?article_id=275>.
5. MARKEVIČIŪTĖ, Vaiva. Žymūs kraštiečiai – naujausios Lietuvos istorijos studijoje. Švyturys, 2015, liepos 22, p. 5
   

Parengė Birutė Paulauskaitė, 2007; Jolanta Klietkutė, 2015