Kudarauskaitė Marija Meilė

Sukurta 2012-12-12

Atnaujinta 2017-08-02

Kudarauskaitė Marija Meilė

Marija Meilė Kudarauskaitė [2]

Gimė 1932 metų rugpjūčio 15 dieną Klausgalvų kaime, Salantų valsčiuje, Kretingos apskrityje.

Poetė, aktorė, pedagogė, Kretingos rajono Garbės pilietė.

M. M. Kudarauskaitė pradžios mokyklos šešis skyrius baigė Mosėdyje (Skuodo r.), vieną mėnesį mokėsi Salantų gimnazijoje, iš Salantų kartu su mama pasitraukė nuo tremties į Dusetas (Zarasų r.) [1]. 1950 m. baigė Dusetų vidurinę mokyklą. 1953 m. baigė Dramos studiją prie Valstybinio dramos teatro (dabar Lietuvos nacionalinis dramos teatras) Vilniuje, 1955 m. – lituanistikos studijas Vilniaus Valstybiniame universitete (dabar Vilniaus universitetas) Istorijos-filologijos fakultete, 1975 m. – scenos kalbos aspirantūrą Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) Teatro, muzikos ir kinematografijos institute [2].

1953–1960 m. – Vilniaus ir Kauno dramos teatrų aktorė. 1960–1963 m. dirbo Liaudies Meno rūmuose repertuarinio skyriaus vedėja. 1963–1970 m. dėstė Žodžio meną Vilniaus Valstybiniame pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) [2]. Docentė apie keturis dešimtmečius Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Operos katedroje dėstė scenos kalbą būsimiems operos dainininkams [3].

Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1985 m. [4]. Sovietmečiu vadovavo žiuri komisijoms Respublikiniuose moksleivių ir mokytojų meninio žodžio konkursuose, kaip skaitovė ir koncertų vedėja su meno kolektyvais labai daug važinėjo Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo kūrybinėse stovyklose. Aktyvi Lietuvos rašytojų sąjungos veikloje, „Poezijos pavasarių“ renginiuose [2].

1954 m. įteiktas Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo Garbės raštas už sėkmingą lietuvių literatūros ir meno dekados paruošimą ir jos vedimą [4]. 2000 m. apdovanota Motiejaus Valančiaus vardo literatūrine premija [2]. 2005 m. Marijai Meilei Kudarauskaitei už nuopelnus kultūrai ir menui, gimtojo krašto garsinimą suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas [5].

Parašė ir išleido knygas vaikams: „Vorų žemėlapiai“ (1977), „Po dangaus kepure“ (1982), „Ar vingri kalbos gaida“ (1989), „Ant karalių kelio“ (2002), „Vaikystės skaitiniai“ [6–8 m. vaikams] (2014), „Mano mažutės dienos“ (2016). Į du garso diskus įrašė muzikinę literatūrinę kompozicija vaikams „Spindulių pirščiukai“ (2008). Išleidio poezijos rinkinius: „Rymojimai“ (1979), „Tako šviesa“ (1984), „Žodžio valanda“ (1989), „Kęstaičių žemaičiai“ (1993), „Sekunde, smėlio karaliene“ (1997), „Mitra ir plunksna“ (2000), „Pažado žemės žybsniai“ (2003), „Tik valandos gėlėta skiautė“ (2007), „Kasdienė“ (2008), „Vasaržiemis“ (2009). Jos kūryba spausdinta eilėraščių rinkiniuose „Būdravimai“ (2012) ir „Nuošalė“ (2015) [4]. Parengė ir 2001 m. išleisdo adaptuotą lietuvių kalbos vadovėlį „Kalbos balso lavinimas“ [2].

Apie poetę Mariją Meilę Kudarauskaitę rašė Viktorija Daujotytė knygoje „Parašyta moterų“ (2001) [6], Danutė Dunauskaitė publicistikos leidinyje „Pokalbiai ant Akmens kranto“ (2007) [7].

Literatūra ir šaltiniai