(8 445) 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 10.00–19.00, VI 10.00–15.00, VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau
Renginių kalendorius spalio 2020
Pr An Tr Kt Pn Št Sk
010203
04
05
0607080910
11
12
13141516
17
18
1920212223
24
25
26
272829
30
31
Visi renginiai

Sukurta 2012-12-05

Atnaujinta 2020-06-12

Paulauskas Juozapas

Juozapas Paulauskas

Juozapas Paulauskas gimė 1860 m. Darbėnų apylinkėje, Kretingos r.

Mirė 1945 m. vasario 13 d. Grūšlaukio (Grūšlaukės) k., Kretingos r.

Liaudies menininkas, medžio drožėjas, raižytojas, dievdirbys ir knygnešys.

Būsimo dievdirbio vaikystė buvo varginga. Ketverių metų liko be tėvo, kuris už dalyvavimą 1863 metų sukilime buvo etapu išvarytas į Sibirą. Carinės Rusijos metais kartu su broliu gabeno ir Grūšlaukės apylinkėse platino uždraustą lietuvišką spaudą.

Tėvo žemė buvo konfiskuota. Šeimai likus be pragyvenimo šaltinio teko piemenauti, bernauti. 1881 metais pašauktas į caro kariuomenę. Tarnavo Ukmergėje, Vilniuje. 1886 metais paleistas.

Sugrįžęs vertėsi smulkiąja prekyba.  Kartu su prekėmis pardavinėjo ir draudžiamas lietuviškas knygas. Platino liaudies raižinius, pats raižė. Komplektavo iliustruotus leidinius ir juos studijavo. Vedęs apsigyveno Grūšlaukės kaime. Darė lauko kryžius, koplytstulpius, koplytėles bei koplyčias. Kryždirbystės amato mokėsi pas kitą garsų šio krašto meistrą Antaną Klanių-Klanevičių.

1936 m. Juozo Milašiaus, gyvenusio vyskupo M. Valančiaus sodyboje, lėšomis liaudies meistras J. Paulauskas atkūrė Nasrėnų markapių koplytėlę, perdažė skulptūras.

J. Paulausko kūryba yra individuali ir liaudiška, išraiškos priemonės nesikartoja. Meistras gerai jautė kompoziciją ir ritmą. Tik po karo pradėtas vertinti kaip skulptorius. Tuo laiku pradėtos rengti ir jo kūrybos parodos. Per netrumpą savo gyvenimą pastatė apie 400 įvairiausių ornamentuotų lauko kryžių, koplytstulpių, koplyčių. Iš viso sukūrė apie 2000 šventųjų skulptūrų.

Skulptoriaus kūrybą sąlyginai galima suskirstyti į dvi dalis – pasaulietišką ir bažnytinę. Pardavimui skirtas skulptūras veždavo į Kretingą, Skuodą, Plungę, Žemaičių Kalvariją, Alsėdžius. Savo prekystalį dažniausiai įrengdavo prie pat šventoriaus. Viduryje išstatydavo pagrindinius siužetus: Rūpintojėlį, Madoną, šv. Joną, šv. Jurgį. Be šventųjų skulptūrų, J. Paulauskas visada turėdavo ir medinių drožtų žaisliukų. Jo prekystalį visada apstodavo smalsuolių būrys. Juozapo Paulausko skulptūros viena kitos nekartoja. Kiekvienoje iš jų galima rasti naujų išraiškos priemonių. Šio meistro darbų ekspedicijų metu išaiškinta Auksodžio, Genčų, Jakštaičių, Klausgalvų Medsėdžių, Kniežų, Notėnų kaimuose. Dalis jo kūrybinio palikimo saugoma Kretingos muziejuje (13 skuptūrų), Lietuvos nacionaliniame dailės ir Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuose. Kretingos muziejaus ikonografijos rinkinyje yra fotografija, kurioje užfiksuotas meniškumu pasižymėjęs Erlėnų kaime prie S. Stropaus sodybos stovėjęs monumentalus ornamentuotas kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, J. Paulausko sukurtas 1936 m. Didžioji dalis J. Paulausko kūrinių yra pasklidę tarp žmonių.

Senųjų Grūšlaukės apylinkių kaimų gyventojų teigimu, J. Paulauskas buvo ir vienas pirmųjų lėlių teatro Lietuvoje įkūrėjų, pats gaminęs ir kaimo žmonėms vaidinęs savo lėlėmis.

Gyveno nelabai suprastas, buvo skirtingo charakterio negu kiti. Mirė neturte, palaidotas Grūšlaukės kapinėse.

2019 m. iš Latvelių kaimo į Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro teritoriją sugrąžintas restauruotas vertingas kultūros paveldo objektas – 3,5 m aukščio dekoruotas medinis kryžius, kurį 1897 m. išdrožė vietinis meistras Antanas Stonius, o kone metro dydžio Nukryžiuotojo skulptūrą sukūrė J.  Paulauskas.

Literatūra ir šaltiniai

  1. Dievdirbys Juozapas Paulauskas. Nežinomas autorius. 1936 m. © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Inv. Nr. ČDM Ng 2029. Prieiga per internetą:
    <https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/50000004512767?s_id=1JcPTU11qPk7E8wc&s_ind=1&valuable_type=EKSPONATAS>.
  2. Juozapas Paulauskas. Iš Senoji lietuvių skulptūra: kryžiai ir koplytėlės [interaktyvus]. Vilnius: Žemaičių kultūros draugijos Informacinis kultūros centras, 2000 – [žiūrėta 2006 m. balandžio 26 d.] Prieiga per internetą: <http://www.tradicija.lt/menininkai/juozapas_paulauskas.htm>.
  3. KANARSKAS, Julius. Kaimas prie Erlos upės vingio. Švyturys, 2018, gruodžio 29, p. 6.
  4. ŠERNAS, Pranciškus. Kūryba – ne vienspalvė diena. Klaipėda, 1997,  p. 8-23. ISBN 9986-7052-1-4.
  5. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Koplytėlėmis nusagstytas kelias į Kūlupėnus. Pajūrio naujienos, 2018, spalio 12, priedas „Smiltys“, p. 9, 11.
  6. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Restauruotas kryžius sugrįžo prie mokyklos. Pajūrio naujienos, 2019, lapkričio 5, p. 3.
  7. ŠORIENĖ, Danutė. Juozą Paulauską prisimenant (1860–1945), Pajūrio naujienos, 2005, balandžio 8, priedas „Smiltys“, p. 4.

Parengė Laima Jonauskaitė, 2006; papildė Rita Vaitkienė, 2020

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
  • Tel. (8 445) 78 984
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai