(8 445) 78 984
J. K. Chodkevičiaus g. 1B, LT–97130 Kretinga
I–V 10.00–19.00, VI 10.00–15.00, VII Nedirba
Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena (skaitytojai neaptarnaujami). Prieššventinę dieną dirba 1 val. trumpiau

Sukurta 2021-01-14

Atnaujinta 2021-01-14

Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai – 250

Jurgis Ambraziejus Pabrėža

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos biustas. Skulptorius Petras Kalenda. Fot. Jolantos Klietkutės. Iš KLIETKUTĖ J. Tėvas Ambraziejus Pabrėža. Kretingos muziejus, 2019. Prieiga per internetą: https://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/tevas-ambraziejus-pabreza

Apie parodą

2021 metų sausio 15 dieną sukanka 250 metų, kai gimė vienas iškiliausių XIX a. švietėjų Jurgis Ambraziejus Pabrėža – pranciškonas, kunigas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, liaudies gydytojas.

Profesorius, biomedicinos mokslų daktaras Karolis Jankevičius rašė „Būdamas nepaprastai stropus ir darbštus, gyvendamas asketiškai, J. Pabrėža sugebėjo palikti daugiau kaip 4 tūkst. puslapių rankraščių rašinių gamtos mokslų, medicinos klausimais ir žodynų. Iš jų 2588 puslapiai rašyti lietuvių kalba, o 1569 – lenkų ir lotynų kalbomis. Be to, yra išlikę apie 4000 puslapių religinio turinio, daugiausia pamokslų, rankraščių.“  [Jurgis Pabrėža (1771–1842). Vilnius, 1972, p. 5].

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos darbštumas stebino ne tik amžininkus, bet ir dabartinius jo palikimo tyrinėtojus. Dėl įvairių aplinkybių bei lėšų stokos, jam gyvam esant nė vienas rankraštis nebuvo išspausdintas. Tačiau galima drąsiai sakyti, kad jo palikimas įtakojo daugelio žmonių dvasinį ir kultūrinį gyvenimą bei botanikos mokslo raidą.

Lietuvos Seimas 2021 m. paskelbė Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais. Šio neeilinio žmogaus asmenybę, jo atminimo įamžinimą bei rašytinį paveldą siekiama pristatyti visuomenei šioje parodoje. Pateikiami dokumentai iš Kretingos M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros fondo bei interneto šaltinių, elektroninių leidinių – Skaitmeninio kultūros paveldo (ePaveldas) ir Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) portalų – bei nuorodos.

Parodą parengė Kretingos M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus vedėja L. Jonauskaitė

Jurgis Pabrėža (Tėvas Ambrozijus (Ambraziejus) Pabrėža OFM)

Biografija

Tėvas Jurgis Ambraziejus Pabrėža OFM gimė 1771 m. sausio 15 d. Večių kaime, Lenkimų parapijoje, Kretingos apskrityje.

Mirė 1849 m. spalio 30 d. Kretingoje, čia ir palaidotas.

Kunigas, pranciškonas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, Neformalios lituanistinės mokyklos įkūrėjas, vienas iškiliausių XIX amžiaus švietėjų.

Jurgis Pabrėža gimė Jono ir Rožės Baužinskaitės Pabrėžų šeimoje, kurioje užaugo 7 vaikai. Spėjama, kad tėvas buvo laisvas nuo baudžiavos, gal buvo bajoras, nes J. Pabrėža savo „Ryžtuose“ pasižada nesigirti savo kilme.

1785–1792 m. mokėsi Kretingos pranciškonų gimnazijoje. Vilniaus universitete studijavo gamtos mokslus, istoriją, mediciną, botaniką, chemiją, teisę ir teologijos dalykus, išmoko aštuonias kalbas. Mokslų nebaigė įsitraukęs į Tado Kosciuškos vadovaujamą sukilimą. Grįžęs į Žemaitiją, 1794 m. tapo Varnių kunigų seminarijos klieriku, 1796 m. įšventintas į kunigus.

Kunigavo daugelyje žemaičių krašto parapijų: Šiluvoje, Raudėnuose, Tveruose, Kretingoje, Kartenoje, Plungėje.

1816 m. gruodžio 7 d. įstojo į Kretingos Trečiąjį pranciškonų (tretininkų) ordiną, po metų iškilmingai davė amžinuosius įžadus, gavo tėvo Ambraziejaus vardą. Nežinia, kodėl J. Pabrėža į vienuolyną įstojo tik tretininku. Greičiausiai, norėjo turėti daugiau laiko botanikos studijoms ir žmonėms gydyti. Tretininkai, kaip ir pirmojo ordino vienuoliai, dėvėjo pranciškonų abitą, laikėsi vienuolinės tvarkos, naudojosi visomis dvasinėmis malonėmis, bet neturėjo teisės rinkti viršininkų ir patys būti jais renkami. J. Pabrėžai tiko, „kad zokono vyresnybė per visą amžį niekur jo nekilnotų“.

1821–1827 m. ėjo Kretingos vienuolyno pamokslininko pareigas, Kretingos gimnazijoje dėstė lotynų kalbą, gamtos mokslus, vėliau buvo paskirtas gimnazijos kapelionu. J. Pabrėžos pamokslų klausydavo minios žmonių. Jie parašyti žemaičių tarme, spaudai parengti keli rinkiniai, apie 250 pamokslų.

Daug keliavo – rinko istorinę, etnografinę medžiagą, botanikos eksponatus. Visoje Žemaitijoje buvo pagarsėjęs kaip puikus pamokslininkas. Savo kalbas jis atsakingai ruošdavo, remdavosi Biblijos tekstais, mintis pagrįsdavo istoriniais, etnografiniais faktais.

J. Pabrėža nusipelnė Lietuvos mokslui, parengęs apie 50 darbų botanikos tema, tarp jų – 1000 puslapių rankraštinį darbą „Taislius Auguminis“ („Augalų sistema“) lietuvių-žemaičių kalba. Jame, be vadovėlinės botanikos dalies, randami išsamūs Žemaitijos floros aprašymai (apibūdinti 643 augalai). Pats autorius rinko pinigus šiam rankraščiui išleisti, tačiau publikuotas jis buvo tik 1900 m. Amerikoje. J. Pabrėža pirmasis sukūrė žemaitišką botanikos terminologiją. Apie 1829 m. sudarė lotynų–lietuvių kalbų botanikos žodyną, augalų morfologijos lietuvių terminų žodyną. Surinko herbariumą (apie 800 augalų rūšių).

Ne mažiau svarbus J. Pabrėžos darbas yra jo lietuviškas 166 puslapių geografijos vadovėlis, kuriame jis pirmasis sukūrė lietuviškus geografinius terminus. Vadovėlis parašytas apie 1825 m. šiaurės žemaičių (kretingiškių) tarme.

Be visa ko, J. Pabrėža gydydavo žmones. Iš viso yra išlikę 17 jo rankraščių, kuriuose aprašomos ligos, jų simptomai, gydymas. Taikomosios botanikos žinių, t. y. augalų panaudojimą medicinai, įgijo susipažinęs su Stanislovo–Bonifaco Jundzilo (1761–1841) knyga, išleista Vilniuje 1791 m. Vėliau, norėdamas pagilinti medicinos žinias, studijavo Štiorko „Sistematinę praktiškąją mediciną“, Sirenijaus „Žolyną“, Kliuko „Augalų žodyną“, Jundzilo „Lietuvos augalų aprašymą pagal Linėjaus sistemą“, Strumilos „Šiaurės sodus“ ir kt. Vilniaus universiteto prof. Volfgango padedamas, įsigijo Linėjaus, Šprengelio, Bliufo, Fingerhuto veikalus. Sunkiai įgytas žinias pranciškonų mokslininkas nuoširdžiai ir mielai atiduodavo pirmam pasitaikiusiam žmogui.

J. Pabrėža talkino leidžiant istorinius veikalus, bendradarbiavo su Simonu Daukantu ir vyskupu Motiejumi Valančiumi. Pažymėtinas tėvo Ambrozijaus folklorinis darbas. S. Daukanto lietuvių liaudies dainų rinkinyje yra ir J. Pabrėžos užrašytos dvi liaudies dainos.

Yra likęs negausus J. Pabrėžos literatūrinių veikalų palikimas. Ypač liaudies buvo pamėgti jo eilėraščiai, du iš jų dažnai sutinkami XIX a. mokykliniuose vadovėliuose. Jie laikomi to meto literatūros pavyzdžiu, tai – „Esu sau žmogelis“ ir „Apie pypkininką“.

J. Pabrėža sau rašė savotišką filosofinį veikalą „Ryžtai“, kuriame sistemindavo gyvenimo principus.

Studentaudamas J. Pabrėža tapė paveikslus. Yra išlikęs J. Pabrėžos pieštas Marijos Nekalto Prasidėjimo paveikslas, kurį jis laikė savo kambaryje. Po mirties paveikslą  išsaugojo giminės. V. Gidžiūnas pateikia dviejų J. Pabrėžos tapytų paveikslų – Mergelės Marijos ir šv. Antano Paduviečio – nuotraukas.

J. Pabrėža – ne tik botanikas, kunigas, pamokslininkas. Kalbininku jo niekas nepavadins, tačiau įsibėgėjant XIX amžiui kalbos reikalai J. Pabrėžai rodėsi vis svarbesni. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje ir ketvirtojo pradžioje galutinai susiformavo J. Pabrėžos bendrinės rašomosios žemaičių kalbos koncepcija. J. Pabrėža buvo nusistatęs savo unikalią žemaičių rašybą. Jos unikalumas – tai tradicinės XVIII a. lietuvių kalbos ar lenkų kalbos ortografijos pritaikymas žemaitiškiems tekstams, raidžių parinkimas ir derinimas žemaičių garsams užrašyti.

J. Pabrėža tapo Kretingos pranciškonų vienuolyne veikusios Neformalios lituanistinės mokyklos įkūrėju ir idėjiniu vadovu. Jis buvo įtaigi asmenybė. Uždegantys asmenybės bruožai, autoritetas, užsispyrimas siekti tikslo padėjo J. Pabrėžai išugdyti mokinius ir šalininkus Simoną Grosą, Juozapą Butavičių, Izidorių Každailevičių bei kitus, būti tam tikros žemaitiškos kultūros koncepcijos židiniu.

J. Pabrėžos ir jo mokinių sukurtas bendrinės lietuvių (žemaičių) kalbos projektas buvo unikalus kolektyvinio darbo pavyzdys, tačiau nebuvo įgyvendintas, nes nė vienas tuo laiku parengtas rašomosios kalbos rankraštis nebuvo paskelbtas.

J. A. Pabrėžos bei jo sekėjų ir mokinių rankraštiniai tekstai surinkti į Neformalios lituanistinės mokyklos Kretingos bernardinų vienuolyne kolekciją. Ji 2019 m. pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Kolekcija saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Vilniaus universiteto bibliotekoje ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Kretingos Apreiškimo vienuolyno bibliotekoje.

Nacionalinės reikšmės UNESCO paveldo objektas, saugomas Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, yra ir J. A. Pabrėžos rankraštis „Tayslos augumyynis koremy taalpynas augimys …“ (1835–1843 m.).

J. Pabrėžos atminimas įamžintas Kretingoje. Daugelis miesto gyventojų laiko tėvą Ambraziejų šventuoju, lanko jo kapą, meldžia jo užtarimo nuo ligų ir nelaimių. Broliai pranciškonai dar prieš karą ant kunigo kapo pastatė koplytėlę ir pradėjo rinkti medžiagą J. Pabrėžos beatifikacijai. 1993 m. išleista pranciškono tėvo Viktoro Gidžiūno parašyta monografija „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849)“. Tais pačiais metais priešais vienuolyną ir bažnyčią iškilo J. Pabrėžos paminklas, kurio autorius – skulptorius A. Bosas. Žymaus kunigo vardu pavadinta gimnazija Kretingoje, prie jos stovi medžio paminklas J. Pabrėžai, mieste yra jo vardo gatvė.

Šaltinis:

Kretingos personalijų žinynas

https://www.kretvb.lt/personalijos/pabreza-jurgis/

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos atminimo žymės

Jurgio Pabrėžos gimtinės namas

 

Jurgio Pabrėžos gimtinės namas

Jurgio Pabrėžos gimtinės namas, Večių k., Skuodo r. , 1963 m. Inv. Nr. KM IF 6048/6. Fot. Albinas Kardokas © Kretingos muziejus. Iš LIMIS. Prieiga per internetą: https://www.limis.lt

Namas medinis, vienaukštis, dvigalis, stačiakampio plano, Žemaičių kraštui būdingos liaudies architektūros formų. Statytas XVIII a., rekonstruotas XIX a. antroje pusėje, nugriautas apie 1970 m.

Šaltinis:

Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS)

https://www.limis.lt

Jurgio Pabrėžos gimtinės namo gonkelės

 

Jurgio Pabrėžos gimtinės namo gonkelės

Jurgio Pabrėžos gimtinės namo gonkelės, Večių k., Skuodo r., 1963 m. Inv. Nr. KM IF 6046/1. Fot. Albinas Kardokas © Kretingos muziejus. Iš LIMIS. Prieiga per internetą: https://www.limis.lt

Gonkelės medinės, atviros, stulpinės konstrukcijos, su dvišlaičiu stogeliu, puoštos pridėtiniais kiauraraščiais stilizuoto augalinio motyvo ornamentais. Pastatytos XIX a. antroje pusėje rekonstruojant namą, prie įėjimo iš gerojo kiemo pusės.

Šaltinis:

Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS)

https://www.limis.lt

Jurgio Pabrėžos sodybos svirnas

 

Jurgio Pabrėžos sodybos svirnas

Jurgio Pabrėžos sodybos svirnas. 2006 m. Iš STANIKŪNAS, V. Lietuvos kaimo trobesiai. K.: Lietuvos liaudies buities muziejus. 2016, p. 87. Kretingos M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros fondas

Kretingiškis kraštotyrininkas I. Jablonskis Lietuvos liaudies buities muziejaus darbuotojus 1970 m. atvedė į Jurgio Pabrėžos gimtinės griūvančią sodybą Večių kaime, kurioje buvo rastas vienintelis išlikęs pastatas – svirnas. Jis buvo atgabentas į Liaudies buities muziejų, atstatytas ir restauruotas. Liaudies meistrai iš ąžuolo išdrožė paminklą su užrašu „Taislius augyminis“, primenantį svarbiausią J. Pabrėžos mokslinį veikalą.

Stogastulpis, žymintis J. Pabrėžos tėviškės vietą Večių kaime

 

Stogastulpis, žymintis J. Pabrėžos tėviškės vietą Večių kaime

Stogastulpis, žymintis J. Pabrėžos tėviškės vietą Večių kaime (Skuodo rajonas). Fot. Vincas Jazbutis. Iš Žemaičių žemė. 1997, Nr. 2, p. 40.

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 225-ųjų gimimo metinių proga 1996 m. gegužės 17 d. Večiuose buvo pastatytas stogastulpis, kuriuos paženklinta Pabrėžų gimtinės sodybos vieta. Autoriai skuodiškiai medžio drožėjai Petras ir Liudas Brazauskai.

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos biustas

 

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos biustas

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos biustas. Skulptorius Petras Kalenda. Fot. Jolantos Klietkutės. Iš KLIETKUTĖ, J. Tėvas Ambraziejus Pabrėža. Kretingos muziejus, 2019. Prieiga per internetą: https://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/tevas-ambraziejus-pabreza

Liaudies meistras Petras Kalenda (Salantai, Kretingos r.) 1970 m. pagal žmonių pasakojimus iš liepos medžio išdrožė biustą, kuris saugomas Kretingos muziejuje. Kadangi tikro Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos atvaizdo nėra išlikę, tai šis biustas yra simboliškai laikomas kone tikruoju atvaizdu.

Kretingos muziejus

https://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/tevas-ambraziejus-pabreza

Medžio drožinys – statulėlė „Ambraziejus Jurgis Pabrėža"

 

Medžio drožinys – statulėlė „Ambraziejus Jurgis Pabrėža"

Medžio drožinys – statulėlė „Ambraziejus Jurgis Pabrėža“. Skulptorius Kazimieras Paulauskas, 1993 m. Inv. Nr. TKM Emd 1382. Fot. Romanas Naryškin © Tauragės krašto muziejus „Santaka“. Iš LIMIS. Prieiga per internetą: https://www.limis.lt

Šaltinis:

Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS)

https://www.limis.lt

Stogastulpis J. Pabrėžai.

 

Stogastulpis J. Pabrėžai. Tautodailininkas J. Pušinskas,

Stogastulpis J. Pabrėžai. Tautodailininkas J. Pušinskas, Inv. Nr. AkKM M M 302. Fot. R. Ringienė © Akmenės krašto muziejus. Iš LIMIS. Prieiga per internetą: https://www.limis.lt

Iki šių dienų iš buvusios S. Daukanto tėvų sodybos išliko vienintelis pastatas – klėtelė. Joje įrengtas memorialinis Simono Daukanto muziejus, kuriame vienas kambarys paskirtas draugo, pirmojo lietuvių botaniko ir žemiečio Jurgio Pabrėžos veiklai. Sodyboje pirmajam Lietuvos floros tyrinėtojui, vienam iškiliausių XIX amžiaus švietėjų Jurgiui Pabrėžai pastatytas medžio paminklas – stogastulpis.

Šaltinis:

Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS)

https://www.limis.lt

Paminklas Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai

 

Paminklas Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai

Paminklas Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai. Fot. Jolanta Klietkutė. Kretinga, 2013. Iš Kretingos krašto enciklopedija. Kretingos M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2013. Prieiga per internetą: https://www.kretvb.lt/enciklopedija/galerija-nuotrauku/paminklai/

1993 m. birželio 26 d., švenčiant Kretingos paminėjimo Livonijos kronikoje 740 metų sukaktį, koplytėlės vietoje, skverelyje priešais Kretingos pranciškonų vienuolyną ir bažnyčią, atidengtas ir pašventintas kunigo, garsaus Žemaitijos gamtininko ir pamokslininko, žolelių žinovo, kūno ir dvasios gydytojo Jurgio Ambrozijaus Pabrėžos (1771–1849) paminklas. Skulptorius Algirdas Bosas, architektas Saulius Manomaitis.

Kretingos krašto enciklopedija

https://www.kretvb.lt/enciklopedija/galerija-nuotrauku/paminklai

Kretingos pranciškonams ir Jurgiui Pabrėžai skirtas stendas Kretingos muziejuje

 

Kretingos pranciškonams ir Jurgiui Pabrėžai skirtas stendas Kretingos muziejuje

Kretingos pranciškonams ir Jurgiui Pabrėžai skirtas stendas Kretingos muziejuje. Jurgio Pabrėžos pamokslų rinkinys „Kninga turinti savėj kozonius“. Iš BENIUŠIS, Romualdas Ar turės Kretinga savo palaimintąjį? Pajūrio naujienos. 2018, vas. 16. Prieiga per internetą: https://www.pajurionaujienos.com/?sid=16717&act=exp

Kretingos muziejuje veikia ekspozicija skirta Jurgiui Pabrėžai, kurią 2019 m. papildė br. Juliaus Sasnausko OFM perduotas, Amerikos vienuolyne išsaugotas originalus J. Pabrėžos pamokslų rinkinys „Kninga turinti savėj kozonius“. 1244 puslapių knyga sudaro 128 pamokslai, rašyti 1811–1822 metais.

Šaltinis:

UAB „Pajūrio naujienos“

https://www.pajurionaujienos.com/?sid=16717&act=exp

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Parkratima tąn saużines“ titulinis lapas

 

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Parkratima tąn saużines“ titulinis lapas

Parkratima tąn saużines titulinis lapas. Iš Parkratima tąn saużines / parasze kunegas Embraziejus Pabrieža, bernadinas Kretingos klosztoriaus ; [spaudai parengė M. Valančius]. – [S.l. : s.n.], 1849. – 77 p. – Kontrafakcija. Tikrieji išleid. duom.: Tilžė: Motiejaus Valančiaus leid., 1869 (Tilžė: C. Albregs und Co. sp.). ePaveldas. Prieiga per internetą: https://www.epaveldas.lt/recordDescription/LNB/C1C1R0000123626

Tai pirmoji išspausdinta Jurgio Pabrėžos knyga. Šią knygą, būdamas patyręs nuodėmklausys ir plačiai susipažinęs su dvasine literatūra, jis parašė nuodugniai išpažinčiai pasiruošti. Vyskupo Motiejaus Valančiaus išleista jau po J. Pabrėžos mirties, 1869 metais Tilžėje. Kadangi 1863 m. sukilimo lietuviški rašmenys uždraudžiami, knygoje nurodyta ankstesnė data.  Išspausdinti tris leidimai (1863, 1877, 1893 m.), iš viso 11000 egzempliorių.

Šaltinis:

Lietuvos virtualaus kultūros paveldo sistema ePaveldas

https://www.epaveldas.lt/recordDescription/LNB/C1C1R0000123626

Jurgio Pabrėžos knygos „Botanika“ titulinis lapas

 

Jurgio Pabrėžos knygos „Botanika“ titulinis lapas

Jurgio Pabrėžos knygos „Botanika“ titulinis lapas. 1966 m. Inv. Nr. KM IF 6044/4 Fot. nežinomas. © Kretingos muziejus. Iš LIMIS. Prieiga per internetą: https://www.limis.lt

Vilniaus universiteto centrinėje bibliotekoje saugomos išeivijos lietuvių 1900 m. Shenandoah, Pensilvanija, JAV, išleistos Jurgio (Ambrozijaus) Pabrėžos knygos „Botanika arba Taislius Auguminis“ titulinis lapas. Knyga parengta pagal Kretingos bernardinų vienuolyno bažnyčios pamokslininko, botaniko, pranciškonų kunigo Tėvo Ambrozijaus (Jurgio) Pabrėžos (1771–1849) žemaičių tarme 1843 m. baigtą rašyti sisteminės botanikos veikalo „Taislius auguminis“ („Augalų rūšys“) rankraštį, kuris dabar saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Šaltinis:

Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS)

https://www.limis.lt

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Taislius augyminis“ knygos

 

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Taislius augyminis“ knygos

Pabrėža, Jurgis Ambraziejus. Taislius augyminis: D. 1-3 knygos. Fot. Laima Jonauskaitė, Kretingos M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros fondas.

Nuo rankraščio parašymo pradžios praėjus 175 metams, 2009 m. buvo išspausdinta pirmoji rankraščio dalis (388 p.), 2014 m. – antroji (630 p.), o 2015 m. – trečioji (285 p.).

„Taislius augyminis“ išlieka fundamentaliu šaltiniu lietuvių kalbos istorijos, terminologijos raidos tyrinėtojams, lietuviškojo botanikos mokslo istorikams. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos sukurta augalų sistematika vertinga kaip lietuviškų augalų vardų šaltinis, naujai surastų augalų pirmaisiais aprašymais bei augalų paplitimo Žemaitijoje nuorodomis.

Rankraščio „Taislius augyminis“ titulinis lapas

 

Rankraščio „Taislius augyminis“ titulinis lapas

Rankraščio „Taislius augyminis“ titulinis lapas. Iš PABRĖŽA, Jurgis Ambraziejus. Tayslós augumyynis kóremy taalpynas augimys ligszioł raastosys teyp muusosys kayp nekórios swetszaalys só prijungymó abładny prajoowa weykała yr sóraaśźima waarduu paprastuuju teyp źemaytyszku, kaypo pruusyszku, łaatwyszku, yr waarduu tayslyyniu źemaytyszku só łotiinyszkays. Par kónyga Ambroziejó Paabreźa bówósiiy koznadyijy yr mookitoii Kretingos mokslyniićźioy, tercyorió z. sz. T. Prączyszkaus Yszdóuts Meetusy . – 1843. – 540 lap., 1 kn. ePaveldas. Prieiga per internetą: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C10002027164

2008 m. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Taislius augyminis“ rankraštis įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Apie šį botanikos veikalą Kretingos M. Valančiaus viešoji biblioteka parengė virtualią parodą: https://www.kretvb.lt/virtualios-parodos/j-a-pabrezos-botanikos-veikalui-taislius-augyminis-185/

Šaltinis:

Lietuvos virtualaus kultūros paveldo sistema ePaveldas

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C10002027164

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Geografija

 

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Geografija“

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Geografija“ / [parengė Rita Šepetytė]. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019. 359, [1] p. Kretingos M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros fondas

Tai pirmasis lietuviškos (žemaitiškas) geografijos vadovėlis. Lietuvių kalbos instituto išleistoje knygoje „Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Geografija“ skelbiamas šio vadovėlio rankraščio perrašas. Jame pateikiama ne tik fizinės geografijos žinių, bet ir daug vietos skiriama politinei geografijai. Geografijoje rasti 194 geografiniai arba su geografija susiję terminai. Sudarytas alfabetinis terminų žodynėlis. Iš Pabrėžos vartotų terminų dabar išlikę tik tie, kurie ir anuomet buvo paimti iš gyvosios kalbos, susiję su geografine aplinka, klimatu, reiškiantys negyvosios gamtos kūnus ir reiškinius. Išlikęs naujadaras  yra Pabrėžos sukurtas terminas ógnakalnis, plg. ugnikalnis.

Jurgio Pabrėžos autografas rankraštyje

 

Jurgio Pabrėžos autografas rankraštyje

Jurgio Pabrėžos autografas rankraštyje. Iš PABRĖŽA, Jurgis Ambraziejus [Įvairių mediciniškų bei buitinių patarimų rinkinys]. XIX a. I ketv. 298 lap., 1 kn. ePaveldas. Prieiga per internetą: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C10000690708

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos rankraščiai saugomi Lietuvos įvairiose bibliotekose: Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje ir Vilniaus universiteto bibliotekoje ir kt. dėka portalo ePavedas: https://www.epaveldas.lt , kuriame talpinami suskaitmeninti Lietuvos kultūros paveldo dokumentai, tampa prieinami plačiai visuomenei.

Šaltinis:

Lietuvos virtualaus kultūros paveldo sistema ePaveldas

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C10000690708

XIX a. Neformalios lituanistinės mokyklos kolekcija

 

XIX a. Neformalios lituanistinės mokyklos kolekcija

XIX a. Neformalios lituanistinės mokyklos kolekcija. Fot. Jolanta Klietkutė. Iš RAUDYTĖ, Nijolė. Unikali XIX a. lituanistinė mokykla Kretingos Bernardinų vienuolyne. Tarp knygų. 2020, Nr. 9, p. 12.

Kretingos Pranciškonų vienuolyno bibliotekos retų spaudinių ir rankraščių fonde saugoma Neformalios lituanistinės mokyklos 130 dokumentų kolekcija (iš viso 134 dokumentai), kuri 2019 m. pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įrašyta į UNESCO paveldo „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą. XIX a. pradžioje vienuolynas buvo tapęs lietuvių (žemaičių) kultūros centru, kurio neformalus vadovas buvo Jurgis Ambraziejus Pabrėža.

Jurgio Pabrėžos straipsnių rinkinys

 

Jurgio Pabrėžos straipsnių rinkinys

Jurgis Pabrėža (1771–1849 : [straipsnių rinkinys] / Lietuvos TSR Mokslų akademijos Botanikos institutas. Lietuvos botanikų draugija. – Vilnius : [Mintis], 1972. 121 p. Kretingos M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros fondas

1971 m. minint Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 200-ąsias gimimo metines, siekiant plačiąją visuomenę supažindinti su pirmuoju lietuviškos gamtos terminijos kūrėju, floros tyrinėtoju bei literatų buvo parengtas leidinys, kuriame pateikta trumpa mokslininko biografija, apžvelgtas palikimas Lietuvos augalams pažinti, botanikos veikalų rašyba, medicininės praktikos žinios bei kultūrinė veikla. Šiame leidinyje pateikta išsami Jurgio Pabrėžos bibliografija, kurioje pateikiama informacija apie visus išlikusius ir iš įvairių šaltinių žinomus didesnės ar mažesnės apimties veikalus.

Vinco Gidžiūno knyga „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849)“

 

Vinco Gidžiūno knyga „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849)“

Gidžiūnas, Vincas. Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849). – Roma: Lietuvių Katalikų MA, 1993. – XX, 295 p., [5] iliustr. lap. (Negęstantieji žiburiai ; T. 7) Kretingos M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kraštotyros fondas

Monografija, skirta pranciškonui tretininkui kunigui Jurgiui Pabrėžai, pradėta rašyti 1975 m. Jungtinėse Amerikos valstijose, tačiau autorius iki savo mirties 1984 m. buvo baigęs tik dvi knygos dalis. Iš surinktos medžiagos parengti V. Gidžiūno suplanuotą trečiąją dalį ir baigti knygą buvo pakviesta meno ir bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Ši knyga atskleidžia Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos asmenį ne tik kaip plačių mokslinių interesų žmogų ir pavyzdingą dvasininką, bet ir kaip labai žmogišką ir patrauklią asmenybę – minias uždegantį oratorių ir pamokslininką, gamtos mylėtoją ir jautriasielį gydytoją, aistringą savo krašto, jo kalbos ir istorijos mylėtoją.

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapo koplyčia

 

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapo koplyčia

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapo koplyčia. Fot. Laima Jonauskaitė. 2021 saus. 8 d.

Kapavietės vietoje 1895 buvo pastatytas akmeninis kryžius. 1933 m. Pranciškonų vienuolyno gvardijonas Augustinas Dirvelė virš jo pastatė 15 kv. m. neogotikos stiliaus mūrinę, iš atskirų konstrukcijų sumontuotą, koplyčią. Antkapį papuošė stačiakampio formos betoninis postamentas su  metaline ažūrine tvorele ir metalinėmis žvakidėmis. Nors praėjo daugiau nei 170 metų nuo kunigo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos mirties, prie kapo ir dabartiniu metu nuolat degančios žvakės, rodo, kad jo atminimas tebėra gyvas žmonių širdyse ir jie kaip ir jam esant gyvam, kreipiasi užtarimo ir pagalbos.

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  • Kodas 190287259
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai