Pr | An | Tr | Kt | Pn | Št | Sk | 01 |
---|---|---|---|---|---|---|
02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 |
09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 |
Sukurta 2019-07-17
Atnaujinta 2020-09-02
Jurevičius Albertas
Albertas Jurevičius gimė 1925 m. Užkanavės kaime, Palangos valsčiuje (dabar – Užkanavės gatvė).
Žuvo 1947 m. balandžio 27 d.
Lietuvos partizanas, Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Narimanto kuopos įkūrėjas, kuopos vado pavaduotojas.
Gimė žvejų šeimoje. Tėvas Laurynas Jurevičius buvo Lietuvos knygnešys, aštuonerius metus vežė knygas iš Klaipėdos laivais, o žiemą nešė per sieną prie Nemirsetos. Jis žuvo jūroje. Mama liko su šešiais mažamečiais vaikais. Jų vaikystė buvo sunki, o jaunystė – tragiška. Nepaisant didelio vargo, mama savo vaikus augino dorais Lietuvos patriotais [1]. Albertas mokėsi Liepojos dailės technikume. Nuo 1946 m. rugpjūčio pabaigos Užkanavėje slapstėsi nuo saugumo [2].
1946 m. kartu su klasės draugais – Apolinaru Grabiu ir Steponu Skersiu – įkūrė partizanų kuopą, kuri 1946 metais tapo Palangos Narimanto kuopa. Albertas Jurevičius tapo kuopos vado pavaduotoju. Slapyvardis – Sakalas.
Dažnai Jurevičių šeimoje apsistodavo pailsėti ir Kardo partizanų rinktinės vadai – Adolfas Knystautas-Ragūnas, jo pavaduotojas Stasys Lisauskas-Antanas, Pranas Benetis-Maželis, Juozas Katkus-Jokymas ir Mykolas Katkus-Nikiforas. Čia jie pavalgydavo, išsidžiovindavo drabužius ir avalynę, pamiegodavo. A. Jurevičius budėdavo naktimis, o Jurevičių mergaitės – Marija ir Teresė – dienomis [1].
1947 m. balandžio 27 d. rytą MGB Darbėnų valsčiaus poskyrio stribai ir kareiviai apsupo buvusio Pagenčių dvaro sodybą, kurios vandens malūne nakvojo iš susitikimo su Kardo rinktinės vadovybe grįžtantys Narimanto kuopos partizanai. Per susišaudymą Užparkasių kaime žuvo Genčų-Balto kalno miškų masyvo link pasitraukti bandę kuopos vadas Apolinaras Grabys-Vaidila ir partizanas Albertas Jurevičius-Sakalas, o Steponui Skersiui-Kovui pavyko pasislėpti. A. Jurevičiaus palaikai buvo atvežti į MGB Darbėnų valsčiaus poskyrį, vėliau niekinti MGB Palangos valsčiaus poskyrio kieme.
Jam po mirties 1999 m. pripažintas Kario savanorio statusas. Vardas įamžintas Kretingos parapijos senųjų kapinių paminkle žuvusiems Kardo rinktinės partizanams atminti. Užparkasių (Žiogelių) kaime iškilo akmens obeliskas Narimanto kuopos partizanų Alberto Jurevičiaus-Sakalo ir Apolinaro Grabio-Vaidilos artimųjų lėšomis ir iniciatyva [2].
Literatūra ir šaltiniai
- VOVERIENĖ, Ona. Žuvusiųjų kraujas beldėsi į jos širdį… ir ji negalėjo nerašyti [interaktyvus]. Iš XXI amžius, 2004, sausio 7 d. [žiūrėta 2018 m. balandžio 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20040107/zvil_01.html>.
- KANARSKAS, Julius. Kretingiškiai kovose dėl valstybingumo. Klaipėda: „Eglės“ leidykla, 2016, p. 87, 121, 170, 218. ISBN 978-609-432-100-9.